Šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų: Išsami analizė

Tikroji šilumos siurblio vertė matuojama ne pirkimo kaina, o sukauptu efektyvumo skirtumu per 120 šildymo mėnesių. Dauguma vartotojų pagrįstai nerimauja dėl pradinės investicijos dydžio ar nenuspėjamų elektros energijos kainų pokyčių, tačiau vertinant tik įrangos įsigijimą dažnai praleidžiama svarbiausia detalė. Tikslus šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų parodo, kad tai, kas šiandien atrodo kaip didelė išlaida, ilguoju laikotarpiu tampa stabiliausiu finansiniu sprendimu jūsų namų komfortui užtikrinti.

Puikiai suprantame, kad baimė dėl brangaus remonto pasibaigus garantiniam laikotarpiui ar abejonės dėl realios investicijų grąžos gali stabdyti svarbius pokyčius. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip patiems apskaičiuoti tikrąją sistemos vertę, įvertinus ne tik montavimo išlaidas, bet ir kasmetinę techninę profilaktiką bei 2026 metais aktualią APVA paramą. Parengėme jums konkretų dešimtmečio išlaidų planą, kuris suteiks aiškią ROI viziją ir padės užtikrintai pasirinkti technologiją. Analizuosime, kaip 0,20–0,24 €/kWh elektros tarifai ir tinkama priežiūra veikia galutinį rezultatą, kad jūsų sprendimas būtų pagrįstas faktais, o ne spėlionėmis.

Kas yra šilumos siurblio TCO ir kodėl 10 metų laikotarpis yra kritinis?

Sprendimas investuoti į naują šildymo įrangą dažnai priimamas lyginant tik pradinės sąmatos skaičius. Tačiau profesionalus požiūris reikalauja žiūrėti giliau. Supratimas, Kas yra šilumos siurblys ir kaip jis veikia specifinėmis mūsų regiono sąlygomis, yra tik analizės pradžia. Svarbiausias rodiklis, padedantis objektyviai įvertinti investiciją, yra šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų. Šis terminas apima dvi pagrindines dalis: CAPEX (pradinės investicijos į įrangą ir montavimą) bei OPEX (visos eksploatacinės išlaidos per dešimtmetį).

Kodėl analizei pasirenkamas būtent dešimties metų ciklas? Tai yra laikas, per kurį pasiekiamas vidutinis įrangos lūžio taškas, kai sutaupytos lėšos už kurą padengia pradinį įsigijimą. Be to, dauguma aukščiausios klasės gamintojų pagrindiniams komponentams suteikia garantijas, kurios kartu su tinkama priežiūra užtikrina stabilų veikimą būtent šiame laikotarpyje. Lietuvos klimatas čia vaidina esminį vaidmenį. Vidutiniai Europos šalių skaičiavimai pas mus dažnai neveikia, nes mūsų žiemos reikalauja didesnio įrangos atsparumo ir efektyvumo esant žemoms temperatūroms, o tai tiesiogiai koreguoja galutinį TCO rezultatą.

TCO formulė: kaip patiems apskaičiuoti vertę

Norint gauti tikslų vaizdą, neužtenka žinoti tik įrenginio kainos. Tikroji vertė susideda iš kelių dedamųjų. Pirmiausia įvertinamos pradinės investicijos: pati įranga, montavimo darbai, reikalingi leidimai bei elektros įvado galios didinimas, jei jis būtinas. Toliau skaičiuojamos metinės energijos sąnaudos, kurios tiesiogiai priklauso nuo jūsų pastato energetinės klasės (A++ ar žemesnės). Galiausiai į formulę įtraukiamas numatomos priežiūros ir galimų gedimų rezervas. Tai leidžia išvengti nemalonių siurprizų po penkerių ar septynerių metų eksploatacijos.

Kodėl pirkimo kaina sudaro tik dalį išlaidų?

Pirkėjai dažnai patenka į pigios įrangos spąstus. Mažesnė pradinė kaina paprastai reiškia žemesnį sezoninį naudingumo koeficientą (SCOP). Tai reiškia, kad per dešimtmetį už sunaudotą elektros energiją sumokėsite gerokai daugiau, nei būtumėte investavę į aukštesnės klasės įrenginį iš pat pradžių. Be to, tinkamas šildymo sistemos pasirinkimas turi tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto vertei. Moderni, efektyvi ir patikimo gamintojo sistema yra likvidus turtas, kuris, priešingai nei pasenusios technologijos, didina bendrą namo patrauklumą rinkoje. Vartotojo elgsena, pavyzdžiui, temperatūriniai nustatymai ar karšto vandens ruošimo įpročiai, taip pat gali pakoreguoti TCO rezultatą iki 15 procentų.

Pradinės investicijos analizė: ne tik įrenginio kaina

Planuojant biudžetą, svarbu suvokti, kad pradinė investicija (CAPEX) apima gerokai daugiau nei vien dėžę su gamintojo logotipu. Nors pirkimo kaina yra matomiausia dalis, šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų prasideda nuo nuoseklaus sistemos projektavimo ir visų dedamųjų įvertinimo. Pasirinkimas tarp oras-vanduo ir geoterminio sprendimo iš esmės keičia pradinį biudžetą. Geoterminiai siurbliai reikalauja didesnių investicijų į žemės darbus ar gręžinius, tačiau jų stabilumas ekstremaliomis sąlygomis yra aukštesnis. Oras-vanduo sistemos yra populiaresnės dėl paprastesnio montavimo, tačiau jų energijos vartojimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo lauko temperatūros svyravimų.

Viena dažniausiai pamirštamų išlaidų eilučių yra elektros įvado galios didinimas. Jei jūsų namuose numatoma galingesnė sistema, gali tekti kreiptis į tinklų operatorių dėl papildomų kilovatų. Tai gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Taip pat svarbu įvertinti montavimo darbų specifika: hidraulinį pajungimą, vamzdynų izoliaciją bei valdymo automatikos derinimą. Kiekviena ši detalė prisideda prie to, kaip sklandžiai sistema veiks ateinančius dešimt metų. Tinkamai parinkta įranga ir kokybiškos medžiagos apsaugo nuo nenumatytų išlaidų ateityje.

Oras-vanduo sistemų įrengimo kaštai

Šiuolaikiniai silumos siurbliai oras vanduo reikalauja itin tikslaus profesionalaus projekto. Montavimo kaina 2026 metais svyruoja nuo 750 iki 2 500 eurų, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo. Į šią sumą įeina išorinio bloko pastatymas ant specialių laikiklių, vidinio bloko pajungimas prie šildymo kolektorių bei freono trasų tiesimas. Bendra sistemos kaina su įranga paprastai siekia 6 000–12 000 eurų. Tai investicija į ramybę, nes profesionalus montavimas užtikrina, kad įranga tarnaus visą numatytą laikotarpį be papildomų išlaidų remontui.

Paramos mechanizmai 2026 metais

Lietuvos namų ūkiams 2026-ieji yra palankus metas atnaujinti šildymo sistemas. Jau liepos 1 dieną APVA skelbia naują kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms gauti. Ši parama gali padengti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o tai drastiškai sumažina šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų jau pačiame pirmame etape. Norint gauti maksimalią išmoką, įranga privalo atitikti nustatytus sezoninio efektyvumo reikalavimus. Teisingai užpildyta paraiška ir laiku pateikti dokumentai leidžia susigrąžinti kelis tūkstančius eurų, todėl profesionali konsultacija prieš perkant įrangą tampa kritiškai svarbi.

Eksploatacinės išlaidos: elektros sąnaudos ir SCOP įtaka

Kai pradinė investicija jau atlikta, pagrindiniu kintamuoju jūsų biudžete tampa eksploatacinės išlaidos (OPEX). Čia kritinį vaidmenį vaidina SCOP (sezoninis naudingumo koeficientas), kuris parodo, kiek šilumos energijos siurblys vidutiniškai pagamina iš vienos sunaudotos kilovatvalandės elektros per visą šildymo sezoną. Tai yra pagrindinis rodiklis, tiesiogiai formuojantis, koks bus jūsų šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų. Kuo aukštesnis šis koeficientas, tuo mažesnė bus jūsų priklausomybė nuo energijos rinkos svyravimų.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. VERT patvirtinti viešojo tiekimo tarifai (0,20 €/kWh pažeidžiamiems vartotojams ir 0,24 €/kWh standartiniam tarifui) leidžia atlikti gana tikslią prognozę artimiausiam dešimtmečiui. Nors elektros kainos gali keistis du kartus per metus, šilumos siurblio efektyvumas šį poveikį sušvelnina labiau nei bet kuris kitas šildymo būdas. Pavyzdžiui, 150 m² ploto moderniame A++ klasės name metinės šildymo išlaidos 2026 metais siekia apie 760–1 040 eurų. Tuo tarpu senesnės statybos B klasės name šios išlaidos gali išaugti iki 1 300–1 600 eurų, todėl pastato sandarumas yra neatsiejama TCO lygties dalis. Vasaros metu vėsinimo funkcija taip pat tampa svarbiu veiksniu; nors ji šiek tiek padidina elektros sąnaudas, tačiau eliminuoja poreikį investuoti į atskiras kondicionavimo sistemas.

Energijos sąnaudų modeliavimas

Tikslus kWh poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui priklauso nuo gyventojų skaičiaus bei jų įpročių. Inverterinė technologija leidžia siurbliui dirbti tolygiai, pritaikant galią prie realaus poreikio ir vengiant staigių energijos šuolių. Kai kuriais atvejais, siekiant dar didesnio lankstumo ir kaštų optimizavimo, pagrindinę sistemą tikslinga papildyti, pavyzdžiui, pasirinkus silumos siurbliai oras oras sprendimą tam tikrose patalpose. Tai leidžia greičiau sureguliuoti temperatūrą pereinamaisiais laikotarpiais nenaudojant visos sistemos pajėgumų.

Sąsaja su saulės elektrine

Užsienio šalių, pavyzdžiui, JAV iždo departamento paskelbta pradinės investicijos analizė patvirtina, kad hibridiniai sprendimai yra patys ekonomiškiausi. Lietuvoje šilumos siurblio derinimas su saulės moduliais leidžia tapti gaminančiu vartotoju ir drastiškai sumažinti dešimtmečio išlaidas. Nors energijos kaupiklių (baterijų) įsigijimas reikalauja papildomų lėšų, jie leidžia maksimaliai išnaudoti savo pagamintą energiją piko metu, kai tinklo tarifai yra aukščiausi. Tokiu būdu jūsų investicija tampa ne tik šildymo sprendimu, bet ir visapusiška energetinės nepriklausomybės strategija.

Paslėptos išlaidos: aptarnavimas ir sistemos ilgaamžiškumas

Dauguma vartotojų didžiausią dėmesį skiria mėnesio sąskaitoms už elektrą, tačiau būtent „tyliosios” priežiūros išlaidos galutinai suformuoja šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų. Priešingai nei teigia kai kurie rinkos dalyviai, šilumos siurblys nėra įrenginis, kurį galima sumontuoti ir pamiršti dešimtmečiui. Tai sudėtinga inžinerinė sistema, kurios efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo reguliaraus derinimo. Ignoruojant priežiūrą, SCOP rodiklis gali kristi iki 15 procentų, o tai reiškia tiesioginius nuostolius per padidėjusias energijos sąnaudas.

Kasmetinė techninė profilaktika yra kritinė ne tik dėl efektyvumo, bet ir dėl teisinio saugumo. Dauguma pripažintų gamintojų 5 ar 7 metų garantiją suteikia tik su sąlyga, kad sertifikuoti specialistai kasmet atliks sistemos patikrą. Lietuvoje tokios paslaugos kaina 2026 metais svyruoja nuo 80 iki 250 eurų, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo. Per dešimtmetį tai sudaro prognozuojamą 800–2 500 eurų biudžeto eilutę, kurią būtina įtraukti į bendrą TCO skaičiavimą. Be to, šiuolaikinė įranga reikalauja periodinių programinės įrangos atnaujinimų, kurie optimizuoja išmanųjį valdymą pagal kintančius algoritmus.

Profilaktikos kaštai per dešimtmetį

Profesionali patikra apima ne tik vizualią apžiūrą. Svarbiausia dalis yra šilumokaičių valymas ir filtrų keitimas, užtikrinantis laisvą oro bei skysčių cirkuliaciją. Taip pat atliekama kondicionieriu pildymas bei freono grandinės sandarumo patikra. Jei sistemoje trūksta darbinio skysčio, kompresorius priverstas dirbti didesnėmis apsukomis, o tai drastiškai trumpina jo tarnavimo laiką. Reguliari priežiūra apsaugo nuo brangiausio mazgo – kompresoriaus – remonto, kuris gali kainuoti tūkstančius eurų.

Gedimų rizika ir jų valdymas

Sistemos nusidėvėjimas tampa aktualus po 7–8 metų eksploatacijos. Dažniausiai dėmesio reikalauja cirkuliaciniai siurbliai, jutikliai ar išsiplėtimo indai. Vertinant šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų, racionalu numatyti nedidelį rezervą nenumatytiems darbams po garantinio laikotarpio. Aukščiausios klasės gamintojai užtikrina atsarginių dalių prieinamumą Lietuvoje bent 10–15 metų po modelio gamybos pabaigos, todėl investicija į žinomą prekės ženklą yra saugesnė. Išplėstinės garantijos įsigijimas pirkimo metu dažnai tampa ekonomiškai pagrįstu sprendimu, fiksuojančiu priežiūros kaštus ilgam laikui.

Siekiant užtikrinti, kad jūsų sistema veiktų maksimaliu pajėgumu ir išlaikytų gamintojo garantiją, užsisakykite profesionalią techninę profilaktiką pas patyrusius meistrus.

Galutinis 10 metų TCO palyginimas: siurblys vs. alternatyvos

Tikroji ekonominė nauda atsiskleidžia tik sugretinus visus skaičius vienoje vietoje. Vertinant šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų, matome ryškų skirtumą lyginant su tradiciniais metodais. Šildymas gamtinėmis dujomis vidutiniškai yra 30 proc. brangesnis nei moderni oras-vanduo sistema. Nors dujų katilo pradinė kaina mažesnė, nuolat augantys akcizai iškastiniam kurui ir infrastruktūros palaikymo mokesčiai per dešimtmetį nusveria svarstykles šilumos siurblio naudai. Tuo tarpu kieto kuro katilai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo pigiausi, reikalauja didelių laiko sąnaudų kurui ruošti ir prižiūrėti; monetizavus šį laiką, kieto kuro TCO dažnai susilygina su šilumos siurblio eksploatacija.

Lūžio taško grafikas rodo, kad be subsidijų šilumos siurblys tampa pigesnis už pigiausią pradinę investiciją po 5–8 metų. Pasinaudojus APVA parama, šis terminas sutrumpėja iki 4–6 metų. Tai reiškia, kad likusius ketverius ar penkerius metus jūs ne tik šildotės pigiau, bet ir faktiškai generuojate grynąjį pelną, kurį kitu atveju išleistumėte kuro tiekėjams. Šis sprendimas ekonomiškai naudingiausias naujos statybos namams bei tiems, kurie siekia ilgalaikio finansinio stabilumo ir energetinės nepriklausomybės.

Finansinis palyginimas: 150 kv. m namo pavyzdys

Moderniame A++ klasės name metinės šildymo išlaidos su šilumos siurbliu siekia 760–1 040 eurų. Į šią sumą įtraukiamas ir karšto vandens ruošimas, kuris sudaro apie 20–25 proc. visų sąnaudų. Svarbu įvertinti, kad bendrą sistemos efektyvumą galima dar labiau padidinti. Pavyzdžiui, tinkamai parinkti rekuperatoriai padeda sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos, nes grąžina išpučiamo oro šilumą atgal į patalpas. Tai dar labiau sumažina metines OPEX išlaidas ir leidžia greičiau pasiekti investicijų lūžio tašką, net ir vertinant infliaciją bei galimą energijos išteklių brangimą ateityje.

Nematerialioji vertė

Be sausų skaičių, egzistuoja ir nematerialioji vertė, kurią sunku įvertinti eurais, bet ji yra neatsiejama komforto dalis. Tai laikas, kurio nebereikia skirti katilinės priežiūrai, ir ramybė dėl ekologinių standartų. Europos Sąjungos direktyvos vis labiau riboja iškastinio kuro naudojimą, todėl investicija į šilumos siurblį šiandien yra apsidraudimas nuo privalomų sistemos keitimų ar papildomų mokesčių po 5–7 metų. Galutinis verdiktas aiškus; Vesinimas.LT specialistai rekomenduoja atlikti individualų TCO skaičiavimą prieš kiekvieną pirkimą, nes tik visapusiška analizė užtikrina, kad jūsų investicija į namų jaukumą bus tvari, ekonomiška ir teiks džiaugsmą visą dešimtmetį.

Investuokite į ateitį su užtikrintumu

Dešimties metų perspektyva aiškiai parodo, kad šiuolaikinis šildymo sprendimas yra ne tik išlaida, bet viena saugiausių investicijų į jūsų namų jaukumą. Įvertinus pradinį biudžetą, elektros kainų modeliavimą ir reguliarios priežiūros svarbą, tampa akivaizdu, kad šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų yra gerokai palankesnė nei bet kokių iškastinio kuro alternatyvų. Tinkamai parinkta sistema ne tik užtikrina stabilų mikroklimatą visais metų laikais, bet ir suteikia energetinę laisvę kintančioje energijos rinkoje.

Mūsų komanda, turinti daugiau nei 8 metų patirtį montuojant sistemas visoje Lietuvoje, yra pasirengusi tapti jūsų patikimu partneriu. Mes ne tik užtikriname profesionalų montavimą, bet ir prisiimame visą atsakomybę už garantinę bei pogarantinę priežiūrą. Jau padėjome gauti valstybės paramą šimtams klientų, todėl tiksliai žinome, kaip maksimaliai sumažinti jūsų pradines sąnaudas ir užtikrinti sistemos ilgaamžiškumą.

Gaukite individualų TCO skaičiavimą savo namams iš Vesinimas.LT ekspertų ir priimkite sprendimą, pagrįstą realiais faktais bei ilgalaike nauda. Kurkime jūsų namų komfortą kartu, užtikrintai ir be jokių techninių rūpesčių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia yra vidutinė šilumos siurblio oras-vanduo tarnavimo trukmė?

Vidutinė šilumos siurblio oras-vanduo tarnavimo trukmė siekia nuo 15 iki 20 metų, jei įranga yra tinkamai prižiūrima. Tai tiesiogiai veikia šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų, nes kokybiška sistema per šį laikotarpį reikalauja minimalių papildomų investicijų. Reguliari techninė profilaktika ir filtrų valymas padeda išvengti ankstyvo pagrindinių mazgų nusidėvėjimo. Investicija į patikimo gamintojo įrangą užtikrina, kad sistema tarnaus visą numatytą ciklą be didelių remontų.

Ar APVA parama realiai padengia pradinį kainos skirtumą lyginant su dujomis?

APVA parama realiai padengia iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, todėl pradinė investicija tampa itin konkurencinga lyginant su dujiniu šildymu. Įvertinus dujų įvado projektavimo, vamzdyno tiesimo ir kamino įrengimo kaštus, šilumos siurblys su parama dažnai tampa net pigesniu pasirinkimu. Tai vienas svarbiausių veiksnių, kodėl vartotojai renkasi šią technologiją naujos statybos namuose. Parama gerokai sutrumpina visos sistemos atsiperkamumo laikotarpį ir sumažina finansinę naštą pradiniame etape.

Kiek vidutiniškai kainuoja metinė šilumos siurblio profilaktika?

Metinė šilumos siurblio profilaktika Lietuvoje vidutiniškai kainuoja nuo 80 iki 250 eurų. Galutinė suma priklauso nuo sistemos sudėtingumo ir reikalingų atlikti darbų apimties, pavyzdžiui, šilumokaičių valymo ar freono grandinės patikros. Nors tai atrodo kaip papildoma išlaida, ji yra būtina norint išlaikyti gamintojo garantiją. Reguliarus aptarnavimas užtikrina maksimalų SCOP efektyvumą, todėl per metus sutaupyta elektros energija dažnai padengia pačios profilaktikos kaštus ir apsaugo nuo brangių gedimų.

Ar verta rinktis brangesnį modelį su didesniu SCOP koeficientu?

Rinktis brangesnį modelį su didesniu SCOP koeficientu dažniausiai verta, nes mažesnės sąskaitos už elektrą greitai kompensuoja kainų skirtumą. Skaičiuojant šilumos siurblio TCO (pilna nuosavybės kaina) per 10 metų, efektyvesnis įrenginis gali sutaupyti kelis tūkstančius eurų elektros energijos sąnaudoms. Tai ypač aktualu didesnio ploto namuose, kur šilumos poreikis yra aukštesnis. Aukštesnis efektyvumas taip pat reiškia mažesnę apkrovą kompresoriui, o tai prailgina visos sistemos tarnavimo laiką ir užtikrina aukštesnę turto vertę.

Kaip elektros kainų svyravimai veikia 10 metų TCO prognozę?

Elektros kainų svyravimai tiesiogiai veikia eksploatacines išlaidas, tačiau aukštas siurblio efektyvumas šią riziką sušvelnina geriau nei bet kuris kitas kuras. Net ir augant tarifams, šilumos siurblys išlieka ekonomiškas, nes iš vienos kilovatvalandės pagamina kelis kartus daugiau šilumos. Vartotojai gali dar labiau stabilizuoti savo prognozę derindami sistemą su saulės elektrine. Tai leidžia tapti gaminančiu vartotoju ir beveik eliminuoti priklausomybę nuo viešojo tiekimo kainų pokyčių rinkoje, užtikrinant ilgalaikį finansinį stabilumą.

Ar šilumos siurblio TCO apima ir namų vėsinimo kaštus vasarą?

Šilumos siurblio TCO apima ir namų vėsinimo kaštus, jei pasirinktas modelis turi šią funkciją integruotą gamykliškai. Nors vasaros metu elektros sąnaudos šiek tiek padidėja, bendra nuosavybės kaina mažėja, nes nebereikia investuoti į atskirą oro kondicionavimo sistemą. Tai suteikia papildomą vertę ir komfortą be didelių papildomų investicijų į įrangą. Vėsinimo funkcija naudojant grindinį šildymą ar fankoilus yra itin efektyvus būdas palaikyti optimalią temperatūrą visus metus, išvengiant papildomų montavimo darbų išlaidų.

Kada šilumos siurblys neatsiperka per 10 metų?

Šilumos siurblys gali neatsipirkti per 10 metų, jei jis montuojamas visiškai nesandariame, senos statybos pastate be jokios renovacijos. Investicijos grąža taip pat lėtėja, jei sistema yra neteisingai suprojektuota arba parinkta per didelė galia, kuri niekada neišnaudojama optimaliai. Tokiais atvejais didelės pradinės išlaidos ir neefektyvus veikimas neleidžia pasiekti norimo ekonominio efekto per numatytą laikotarpį. Todėl prieš montuojant įrangą visada rekomenduojama atlikti pastato energetinį vertinimą ir pasikonsultuoti su patyrusiais inžinieriais dėl tikslių skaičiavimų.

Ar geoterminis šildymas visada turi geresnį TCO nei oras-vanduo?

Geoterminis šildymas ne visada turi geresnį TCO nei oras-vanduo sistema dėl itin aukštos pradinės investicijos į žemės darbus ar gręžinius. Nors gruntas-vanduo siurbliai pasižymi didesniu stabilumu ir efektyvumu šalčiausiomis dienomis, jų lūžio taškas dažnai pasiekia 12 ar 15 metų ribą. Oras-vanduo sistemos dažniausiai užtikrina greitesnę investicijų grąžą vidutinio dydžio namuose dėl paprastesnio įrengimo. Galutinis pasirinkimas priklauso nuo sklypo ypatumų, turimo biudžeto ir ilgalaikių vartotojo prioritetų dėl maksimalaus energetinio efektyvumo.